Kuo džiovintos mėlynės skiriasi nuo šviežių ir ar džiovinant jos praranda savo medžiagas?

Džiovinant iš mėlynių pašalinama drėgmė — uoga netenka tūrio ir svorio, bet sausųjų medžiagų koncentracija masės vienete padidėja. Antocianai — augaliniai pigmentai, suteikiantys mėlynėms tamsiai mėlyną spalvą ir pasižymintys antioksidaciniu aktyvumu — apskritai atsparūs vidutinėms džiovinimo temperatūroms ir išlieka džiovintame produkte. Pektinai (maistinės skaidulos) taip pat lieka: džiovinant jie nesuyra, nes yra uogos ląstelių sienelių struktūriniai komponentai.

Kas tikrai sumažėja džiovinant — tai vitamino C kiekis: jis jautrus šilumai ir oksidacijai. Todėl džiovintos mėlynės nėra geriausias askorbo rūgšties šaltinis, skirtingai nei šviežia ar šaldyta uoga.

Praktinė išvada: džiovintos uogos patogios kaip koncentruota augalinė žaliava užpilams ir arbatoms, jas lengviau laikyti ir naudoti bet kuriuo metų laiku. Šviežios mėlynės sezono metu duoda daugiau vitamino C, tačiau džiovintos išsaugo polifenolių profilį ir pektinus — būtent už tai jos tradiciškai vertinamos Europos vaistažolių praktikoje.

Viena porcija pagal etiketę — 2 valgomieji šaukštai uogų 200 ml verdančio vandens, todėl 50 g pakanka maždaug 2–3 porcijoms.