Kuo fermentuotas ivan čajus skiriasi nuo įprasto žolelių antpilo?

Fermentacija — natūralus lapų apdorojimo procesas, kurio metu augalinė žaliava kontroliuojamai oksiduojama. Gauromečio (ivan čajaus) atveju tai reiškia, kad švieži lapai pirmiausia pavytinami, paskui minkomi ar susukami, kad būtų suardyta ląstelių struktūra, ir laikomi tam tikroje temperatūroje bei drėgmėje. Dėl fermentacijos išsiskiria aromatinės medžiagos, kurių neapdorotame lape beveik nejuntama.

Skonio skirtumas pastebimas: įprastas džiovinto gauromečio antpilas suteikia „žalesnį“, žolinį skonį su lengvu kartumu. Fermentuotas variantas — šiltesnis, apvalesnis, su švelniais gėlių ir medaus atspalviais ir be aštrumo. Būtent todėl pagal charakterį jis dažnai lyginamas su juodąja arbata, nors kofeino jame nėra.

Šiame produkte prie fermentuoto gauromečio pridėta džiovintų spanguolių ir spanguolių lapų. Spanguolės suteikia saldžiarūgštę uogų natą, dėl kurios skonis tampa gyvas ir nemonotoniškas. Spanguolių lapai suteikia lengvo gaivumo ir skonio aiškumo. Galiausiai gaunamas gėrimas su keliais skonio sluoksniais — ne tiesiog „žolė verdančiame vandenyje“, o visavertė arbata su charakteriu.

Tiems, kurie įpratę prie juodosios ar žaliosios arbatos ir nori paragauti ko nors be kofeino, fermentuotas ivan čajus su spanguolėmis — logiškas kitas žingsnis: jis pakankamai sodrus, kad neatrodytų „tuščias“, tačiau kartu švelnesnis ir nesukelia žvalinančio poveikio.