Kuo fermentuotas ivan čajus skiriasi nuo įprastos žolelių arbatos ir kam reikalinga fermentacija?

Fermentacija – kontroliuojamas natūralus procesas, kurio metu siauralapio gauromečio (ivan čajaus) lapai natūraliai apdorojami: veikiant paties lapo fermentams, keičiasi ląstelių sulčių cheminė sudėtis. Todėl skonis tampa apvalesnis ir gilesnis, dingsta būdingas „žalias“ žolės prieskonis, o aromatas įgauna šiltų, šiek tiek medaus atspalvių.

Kitaip nei įprastas džiovintų žolelių mišinys, fermentuotas ivan čajus duoda sodresnį užpilą – pagal pojūtį jis artimesnis klasikinei juodajai arbatai, tačiau be kofeino ir be sutraukiančio skonio, kurį suteikia arbatžolių taninai. Būtent todėl jis dažnai pasirenkamas kaip švelni alternatyva kavai ar juodajai arbatai – ypač antroje dienos pusėje ar vakare.

Šiame produkte prie fermentuoto ivan čajaus pridėta džiovintų šaltalankių uogų, kurios suteikia ryškų vaisių atspalvį ir lengvą rūgštelę, todėl skonis tampa išraiškingesnis ir gaivesnis. Šaltalankis – gerai žinoma uoga Rytų Europos arbatos gėrimo tradicijoje, o jo derinys su gauromečiu laikomas klasikiniu.

Svarbu suprasti: fermentacija čia – ne technologinis priedas ir ne konservantas, o būdas atskleisti žaliavą. Paruoštame gėrime nėra dirbtinių kvapiųjų medžiagų ar skonio stipriklių – visą charakterį suformuoja pati augalinė medžiaga.