Kuo ši arbata skiriasi nuo įprasto žolelių mišinio ir kodėl joje yra fermentuoto gauromečio?

Dauguma žolelių arbatų plikomos iš džiovintų lapų ir žiedų – jų skonis paprastai lengvas, kartais su juntamu žolės atspalviu. Gaurometis šiame mišinyje fermentuotas: lapai kontroliuojamai oksiduojami panašiai kaip gaminant juodąją arbatą. Todėl skonis tampa tirštesnis, apvalesnis ir mažiau „žalias“ – artimesnis klasikinei arbatai nei daugumai žolelių užpilų.

Būtent todėl ivan čajus dažnai pasirenkamas vietoj juodosios ar žaliosios arbatos: jis suteikia sodraus gėrimo pojūtį, bet be kofeino. Tai svarbu tiems, kurie dėl savų priežasčių riboja kofeiną arba tiesiog nori vakare išgerti ko nors šilto ir skanaus, nerizikuodami sutrikdyti miego.

Šiame mišinyje prie fermentuoto gauromečio pridėta šaltalankių ir medetkų žiedų. Šaltalankiai suteikia saldžiarūgštę vaisių natą, kuri gražiai kontrastuoja su gauromečio gilumu. Medetka sušvelnina bendrą puokštę ir suteikia lengvą prieskoninį atspalvį. Galiausiai gėrimas būna daugiasluoksnis: žolelių pagrindas, uogų ryškumas ir subtilus gėlių fonas – viskas viename puodelyje, nereikia maišyti kelių mišinių.

Jei anksčiau esate ragavę ivan čajaus iš ką tik išdžiovinto gauromečio ir jis jums pasirodė per lengvas ar per daug žolinis, fermentuotas variantas greičiausiai patiks labiau.