Ar galima šlamutį maišyti su kitomis žolelėmis ir kaip parinkti derinį?

Smiltyninis šlamutis turi ryškų savarankišką charakterį: sausa, šiek tiek aštroka žolelių nata su lengvu sutraukiamumu. Mišiniuose jis veikiau atlieka „pagrindo“ ar akcentinio komponento vaidmenį, o ne neutralaus užpildo.

Gamintojas nurodo kelis klasikinius derinius: mėtos ir melisa sušvelnina sutraukiamumą ir suteikia gaivumo; ramunėlės daro skonį švelnesnį ir suteikia gėrimui neutralesnį, raminantį charakterį; čiobreliai sustiprina aštrųjį komponentą ir suteikia gylio; citrusinių vaisių žievelė (citrinos ar apelsino) suteikia lengvo rūgštumo ir ryškumo, gerai atsverdama kartoką šlamučio poskonį.

Sudarant mišinį patogu pradėti nuo nedidelės šlamučio dalies — pavyzdžiui, viena dalis šlamučio dviem trims dalims neutralesnės žolelės — ir palaipsniui koreguoti proporcijas pagal skonį. Nesmulkintus žiedynus lengva dozuoti ir sumaišyti prieš pat plikymą, neprarandant aromato.

Tiems, kas kaupia namų žolelių kolekciją, šlamutis įdomus būtent savo universalumu mišiniuose: jis suteikia antpilui atpažįstamą auksinę spalvą ir būdingą žolelių natą, kurią sunku atkurti kitais augalais.