Ar linų sėmenis galima dėti į karštus patiekalus ir kepinius, ar kaitinimas sunaikina jų savybes?

Linas iš tiesų jautrus kaitinimui, tačiau šio jautrumo laipsnis priklauso nuo konkretaus komponento.

Omega-3 (alfa linoleno rūgštis) — pažeidžiamiausias komponentas. Polinesotieji riebalai oksiduojasi aukštoje temperatūroje, todėl ilgas kepimas aukštesnėje nei 180–200 °C temperatūroje iš dalies sunaikina riebalų rūgštis. Įdedant į karštą košę ar šiltą jogurtą (iki 60–70 °C) nuostoliai gerokai mažesni.

Skaidulos ir lignanai terminiu požiūriu stabilesni: maistinės skaidulos ir dauguma augalinių antioksidantų išlieka kaitinant saikingai. Būtent todėl linas tradiciškai naudojamas duonos kepime — kaip maistingas ir funkcinis tešlos ingredientas.

Gelį sudarančios savybės (gleivės) pasireiškia kontaktuojant su vandeniu ir išlieka mirkant ar dedant į skystus patiekalus. Kepiniuose ši tekstūra padeda išlaikyti drėgmę tešloje.

Praktinė išvada: jei norite išsaugoti maksimalų riebalų rūgščių kiekį, dėkite sveikus ar maltus sėmenis į šaltus ar šiltus patiekalus — kokteilius, jogurtą, salotas, košes jau po paruošimo. Kepiniams ir duonai linas taip pat tinka, tačiau ten akcentas pasislenka į skaidulas, tekstūrą ir skonį, o ne į omega-3.

Pagal gamintojo etiketę linų sėmenys dedami į košes, kepinius, omletus ir apkepus.