Iš ko sudaryta ši arbata ir kaip sudedamosios dalys veikia jos skonį?

Mišinio pagrindą sudaro juodųjų serbentų uogos ir lapai. Uogos suteikia sodrų uogų skonį ir lengvą rūgštelę, o lapai — aromato gylio; būtent jie tradiciškai naudojami namų žolelių arbatose Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Sudėtyje yra ir organinių rūgščių bei rauginių medžiagų, kurios lemia būdingą lengvą sutraukiamumą.

Gaurometis (ivan čajus) šį sutraukiamumą sustiprina: jam priskiriamas sutraukiamasis poveikis. Būtent jis suteikia užpilui sodrumo ir daro skonį „rimtesnį“, nepanašų į įprastą vaisinę arbatą.

Čiobrelis sušvelnina bendrą kompoziciją — prideda šiltą žolelių natą ir daro gėrimą ne tokį aštrų. Jis dažnai siejamas su vakaro arbatomis, kai po dienos norisi persijungti ir šiek tiek atsipalaiduoti.

Žemuogių lapai užbaigia puokštę: jie suapvalina skonį, pridėdami lengvą miško atspalvį be ryškaus saldumo.

Galiausiai gaunamas daugiasluoksnis gėrimas: uoginis, šiek tiek sutraukiantis, su žolelių šiluma — be pridėtinio cukraus ir kvapiųjų medžiagų, sprendžiant iš augalinės mišinio sudėties.