Žaliasis molis miltelių pavidalu yra universalus pagal naudojimo vietas, tačiau jį reikia šiek tiek pritaikyti konkrečiam odos plotui.
- Kūnas. Dažniausiai jis tepamas ant tankesnės ar nelygios odos vietų – pavyzdžiui, ant dekolte srities, nugaros, pečių ar šlaunų. Ten oda mažiau reaguoja, todėl molį galima laikyti šiek tiek ilgiau ir mišinį daryti tirštesnį.
- Veidas. Tinka vietoms, linkusioms riebiai blizgėti: T zonai, kaktai, nosiai, smakrui. Skruostų ir smilkinių, ypač jei oda ten sausesnė ar jautresnė, geriau visai netepti arba laikyti kuo trumpiau.
- Galvos oda. Molį galima tepti prie plaukų šaknų, jei norisi gaivumo ir lengvumo pojūčio. Pagal etiketę į mišinį įdedama kiaušinio trynio, laikoma 15–20 minučių ir nuplaunama šiltu vandeniu.
- Paakių sritis – išimtis. Oda ten labai plona ir jautri, molio ant jos netepama; saugokite, kad nepatektų į akis ir ant gleivinių, o patekus kruopščiai praplaukite vandeniu.
- Pažeistos vietos. Įbrėžimai, sudirgimai, atviri bėrimai – ne pati geriausia vieta molio kaukei. Jei abejojate, šią vietą geriau praleisti.
Kadangi produktas gaminamas miltelių pavidalu, mišinio tirštumą galima reguliuoti patiems: skystesnė konsistencija švelniau veikia jautrias vietas, tirštesnė – intensyviau veikia tankesnes kūno vietas.