Kokie saldikliai naudojami batonėlyje ir kam jie reikalingi?

Batonėlyje naudojami du saldikliai: izomaltas ir steviozidas.

Izomaltas — tai angliavandenis, gaunamas iš sacharozės. Konditerijos gaminiuose jis naudojamas kaip dalinis cukraus pakaitalas: išlaiko įprastą tekstūrą ir saldų skonį, bet lėčiau pasisavinamas. Būtent jis daugiausia lemia, kad batonėlis savo pojūčiu artimas įprastam saldumynui, o ne sausam grūdiniam užkandžiui.

Steviozidas — augalinės kilmės saldiklis, gaunamas iš stevijos lapų. Jis gerokai saldesnis už cukrų, todėl naudojamas nedideliais kiekiais saldumui sustiprinti, reikšmingai nedidinant kaloringumo.

Toks derinys gali sudominti tuos, kurie stengiasi vartoti mažiau įprasto cukraus, bet nėra pasirengę visiškai atsisakyti saldaus skonio. Vis dėlto svarbu suprasti: batonėlis lieka desertu, o ne dietiniu produktu medicinine prasme. Kai kurie žmonės pastebi individualų jautrumą cukraus alkoholiams (kuriems priklauso izomaltas) — ypač suvartojus didelius kiekius, gali atsirasti virškinimo diskomfortas. Vieno 20 g batonėlio paprastai pakanka kaip vienkartinio užkandžio.