Kas yra sudėtyje esančios fulvo ir huminės rūgštys ir kam jos reikalingos?

Šiladžitas susidaro, kai augalinė organinė medžiaga šimtmečius kinta kalnų uolienose, veikiama slėgio ir temperatūros. Šio proceso rezultatas — koncentratas, turtingas dviejų klasių natūralių junginių — fulvo ir huminių rūgščių.

Fulvo rūgštys — mažos molekulinės masės organiniai junginiai, gerai tirpstantys vandenyje. Jos žinomos dėl gebėjimo surišti įvairias mineralines ir organines medžiagas ir paversti jas tirpia, lengvai įsisavinama forma. Būtent todėl fulvo rūgštys laikomos vienu iš pagrindinių šiladžito komponentų.

Huminės rūgštys — stambesnės molekulės, kurios papildo fulvo rūgščių kompleksą ir daro bendrą sudėtį įvairesnę natūralių organinių junginių požiūriu.

Kartu šios medžiagos sudaro tai, kas skiria šiladžitą nuo įprastų mineralinių papildų: kalbama ne apie išskirtą vitaminą ar mineralą, o apie natūraliu būdu susiformavusį gamtinį kompleksą. Būtent todėl jis tradiciškai laikomas papildu bendram tonusui, o ne kurios nors vienos maistinės medžiagos šaltiniu.

Produktas nėra vaistas ir nėra skirtas ligoms gydyti ar jų profilaktikai. Jei sergate lėtinėmis ligomis, esate nėščia, maitinate krūtimi ar vartojate vaistų, prieš vartojimą pasitarkite su specialistu.