Ką dantų pastoje duoda ąžuolo žievės ekstraktas ir kuo jis skiriasi nuo įprastų sudedamųjų dalių?

Ąžuolo žievės ekstrakte yra rauginių medžiagų – taninų. Jie pasižymi sutraukiamuoju poveikiu: susilietę su gleivine sukelia lengvo sutraukimo pojūtį, kurį daugelis sieja su „švara“ po valymo. Būtent todėl ąžuolo žievė tradiciškai įtraukiama į dantenų priežiūrai skirtas priemones.

Kitaip nei standartinėse mėtinėse pastose, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas mentoliui ir abrazyvams, čia augalinis profilis daugiasluoksnis. Be ąžuolo žievės, sudėtyje yra ramunėlių, dilgėlių, kraujažolių, jonažolių ir apynių – jie sukuria būdingą žolelių skonį ir pojūtį po valymo, pastebimai besiskiriantį nuo įprastos „vaistinės“ mėtos.

Eglės ekstraktas suteikia gaivią spygliuočių natą, o mentolis ir menthyl lactate atsakingi už ilgai išliekantį vėsinantį poskonį. Galiausiai pasta pasižymi ryškiu, sodriu skonio profiliu – tai subjektyvu, ir tiems, kurie pripratę prie neutralių pastų, verta tai įvertinti renkantis.