Kuo cinko bisglicinatas skiriasi nuo kitų cinko formų?

Cinkas gaminamas įvairių cheminių formų: oksido, sulfato, citrato, gliukonato, pikolinato ir chelatinių formų, įskaitant bisglicinatą. Skirtumas tarp jų pirmiausia susijęs su tuo, kaip mineralas „supakuotas“ ir kaip organizmas su juo sąveikauja.

Bisglicinato atveju cinko atomas sujungtas su dviem aminorūgšties glicino molekulėmis. Tokia chelatinė struktūra daro junginį stabilų virškinimo trakte: jis ne taip lengvai reaguoja su kitais maisto ar papildų komponentais, kurie gali sumažinti mineralo pasisavinimą. Būtent todėl chelatinės formos neretai laikomos labiau nuspėjamu variantu reguliariam vartojimui.

Dar vienas praktinis aspektas: bisglicinatas dažnai toleruojamas geriau nei, pavyzdžiui, cinko sulfatas, kuris daliai žmonių sukelia skrandžio diskomfortą — ypač vartojant nevalgius. Todėl bisglicinatas yra patogus pasirinkimas tiems, kurių virškinimas jautrus arba kurie vienu metu vartoja kelis papildus.

Vis dėlto svarbu suprasti: forma turi įtakos toleravimui ir pasisavinimui, bet nepaverčia papildo vaistu. Cinko bisglicinatas — tai mineralo šaltinis racionui papildyti, o ne priemonė kokiai nors būklei gydyti. Jei jau vartojate kompleksus, kuriuose yra cinko, verta patikrinti bendrą mineralo kiekį, kad neviršytumėte rekomenduojamos dozės.