Dauguma įprastų žolelių arbatų gaminamos iš lapų, žiedų ar vaisių – užplikius verdančiu vandeniu, jie per 5–10 minučių lengvai atiduoda medžiagas. Šaknų ir šakniastiebių sandara kitokia: tai tanki, sumedėjusi augalo dalis, kurioje komponentai surišti gerokai stipriau. Būtent todėl debesylui reikia vandens vonelės, o ne vien verdančio vandens.
Skonio požiūriu debesylas taip pat išsiskiria. Jei ramunėlės, mėtos ar liepžiedžiai suteikia švelnų, neutralų ar saldoką skonį, tai debesylo šaknų nuoviras yra aitrus, su aiškiu kartumu ir sodriu augaliniu eterinių aliejų aromatu. Sudėtyje esančios gleivinės medžiagos šiek tiek sušvelnina poskonį, tačiau kartus gėrimo pobūdis išlieka.
Toks skonis tradiciškai vertinamas būtent tada, kai racione trūksta karčių natų – šaltuoju metų laiku ar sumažėjus apetitui. Tai ne gėrimas „kasdieniam atsipalaidavimui“, o veikiau pasirinkimas tų, kurie sąmoningai įtraukia į namų žolelių asortimentą ryškaus pobūdžio šaknų žaliavą.
Debesylo šaknyse esantis inulinas – augalinis polisacharidas, priskiriamas maistinėms skaiduloms. Švelniuose žiedų užpiluose tokio komponento paprastai nėra arba jo yra nedaug.