Kuo šaltalankių ir mėlynių nektaras skiriasi nuo įprastų sulčių?

Pagrindinis skirtumas — sudėtis ir tekstūra. Šis nektaras gaminamas iš šviežiai spaustų šaltalankių sulčių ir mėlynių tyrės, o ne iš atkurto koncentrato. Dėl to uogos išlaiko savo atpažįstamą aromatą ir natūralų skonio gilumą.

Tekstūra nektaras gerokai tirštesnis už įprastas sultis: mėlynių tyrė suteikia švelnumo ir lengvo aksomiškumo, o šaltalankiai — ryškaus rūgštumo ir sodraus vaisių tono. Todėl gėrimas atrodo daugiasluoksnis, be vandeningumo pojūčio, koks būna praskiestų sulčių.

Pats žodis „nektaras“ pagal Europos ženklinimo standartus reiškia, kad gėrime yra vaisių ar uogų sulčių arba tyrės, tačiau jame gali būti pridėta vandens ir cukraus — kitaip nei 100 % sultyse. Todėl renkantis verta pažiūrėti sudėtį etiketėje, ypač jei kontroliuojate cukraus vartojimą.

Tiems, kurie įpratę prie neutralių sulčių, šaltalankių skonis gali pasirodyti neįprastai rūgštus — tai pačios uogos ypatybė, o ši uoga plačiai naudojama Šiaurės ir Baltijos šalių mitybos tradicijoje. Mėlynės šį poveikį sušvelnina, tačiau ryškus rūgštumas vis tiek juntamas.