Kuo maltas imbieras skiriasi nuo šviežios šaknies ir ar juos galima pakeisti vienas kitu?

Maltas imbieras ir šviežia šaknis — tai ne šiaip skirtingos to paties produkto formos, jų skonio profilis pastebimai skiriasi. Džiovinant ir smulkinant dalis lakiųjų eterinių aliejų, atsakingų už šviežią, citrusinį atspalvį, išgaruoja, bet aštrių junginių koncentracija padidėja. Todėl milteliai suteikia šiltesnį, gilesnį, dervingą skonį su ryškiu aštrumu, o šviežia šaknis — ryškesnį ir „gyvesnį“ aromatą su lengvu rūgštelėjimu.

Jei receptas reikalauja šviežio imbiero, o po ranka tik milteliai, įprastas santykis — maždaug ¼ arbatinio šaukštelio malto vienam arbatiniam šaukšteliui tarkuoto šviežio. Tačiau tai orientyras, o ne tiksli formulė: galutinis skonis vis tiek bus kitoks, todėl geriau dėti palaipsniui ir paragauti.

Maltas imbieras ypač gerai atsiskleidžia ten, kur prieskonis termiškai apdorojamas: kari, troškiniuose, kepiniuose — meduoliuose, keksuose, sausainiuose. Karštuose gėrimuose — arbatoje, augaliniame piene, prieskonių mišiniuose — milteliai tirpsta tolygiai ir nepalieka pluoštelių. Šviežia šaknis geresnė marinatuose, glotnučiuose ir patiekaluose, kuriuose svarbus būtent šviežias aromatas be ilgo virimo.

Miltelius pakanka laikyti sandariame inde sausoje vietoje, toliau nuo tiesioginės šviesos ir šilumos šaltinių — taip prieskonis ilgiau išlaiko aromatą ir aštrumą.