Kuo kremo sudėtyje esanti šlapalas skiriasi nuo įprastų drėkinančių komponentų ir kam ji reikalinga?

Šlapalas (urea) – tai medžiaga, natūraliai esanti viršutiniuose odos sluoksniuose ir dalyvaujanti drėgmės sulaikyme. Kosmetikoje ji naudojama kaip drėkinantis agentas su papildomu minkštinančiu poveikiu: ji pritraukia vandenį iš aplinkos ir padeda jam ilgiau išlikti raginiame sluoksnyje, o ne išgaruoti.

Koncentracija turi reikšmę. Esant 5%, kaip šiame kreme, šlapalas veikia švelniai: drėkina ir padeda suminkštinti sustorėjusias vietas, nesukeldama dirginimo. Didesnės koncentracijos (nuo 10–20% ir daugiau) naudojamos jau ryškiam keratolitiniam poveikiui – tankių, ragėjusių zonų ant kulnų ar alkūnių suminkštinimui. Rankoms ir kasdieniam naudojimui 5% – tinkamas diapazonas.

Šiame kreme šlapalas neveikia vienas. Glicerinas taip pat sulaiko drėgmę, tik jo mechanizmas kiek kitoks – jis veikia paviršiuje ir viršutiniuose sluoksniuose. Mineralinis aliejus ir kokosų aliejus sudaro plonytę plėvelę, kuri sulėtina vandens išgaravimą (vadinamasis okliuzinis poveikis). Silikonų komponentai pagerina kremo pasiskirstymą ir suteikia odai lygumo pojūtį iš karto po užtepimo.

Toks derinys – drėgmės palaikymas iš sluoksnio vidaus (šlapalas, glicerinas) ir apsauga iš išorės (aliejai, silikonai) – būdingas kremams, skirtiems dažnam naudojimui, kai oda nuolat netenka drėgmės: dažnas rankų plovimas, kontaktas su valymo priemonėmis, sausas oras patalpose ar šaltis lauke.