Spirulina yra nuostabiai sveikas pirmuonis vienaląsčiai melsvadumbliai. Biologiškai aktyvių medžiagų kiekis ir įvairovė jos sudėtyje yra tikrai unikali: spirulinoje yra apie 2000 komponentų. Jame yra 60-75% baltymų su beveik maksimaliu asimiliacijos lygiu, taip pat makroelementai (K, Na, Mg, Ca, P), mikroelementai (Se, Fe, Mn, Co, Cu, Zn, Mo, Ni). , vitaminai (E ir B grupė), polinesočiosios riebalų rūgštys, antioksidantai, fermentai, nukleino rūgštys ir augaliniai pigmentai (chlorofilas, karotenoidai ir fikocianinas).
Spirulinoje, be kitų komponentų, yra pigmento fikocianino, kuris skatina limfocitų (imuninės sistemos ląstelių) susidarymą ir taip stiprina imuninę sistemą. Beta karotinas, kuris yra vitamino A (retinolio) pirmtakas, apsaugo ląstelių struktūras nuo sunaikinimo laisvųjų radikalų, veikdamas kaip antioksidantas.
Spirulinos naudojimas gali padėti atkurti kasą ir normalizuoti cukraus kiekį kraujyje.
Spirulinoje yra medžiagų, skatinančių toksinų ir toksinų pasišalinimą.
Spirulina prisideda prie kompozicijos normalizavimo (didina pieno rūgšties bakterijų skaičių) ir žarnyno mikrofloros funkcinį aktyvumą.
Spirulinoje ypač vertas dėmesio joje esantis didelis įvairių aminorūgščių kiekis, kurios išsiskiria baltymui skaidant į fragmentus. Pavyzdžiui, glutamo rūgštis, dalyvaujanti baltymų, angliavandenių, riebalų ir daugelio kitų organizmo medžiagų apykaitoje, užtikrinant teisingą medžiagų apykaitos procesų tėkmę, pirmiausia širdies ir centrinės nervų sistemos audiniuose. Spirulinos vertę lemia kita aminorūgštis – argininas, kuris yra azoto oksido susidarymo organizme pirmtakas – molekulė, plečianti širdies kraujagysles ir padedanti sumažinti kraujospūdį. Kalbant apie spirulinos poveikį nervų sistemai, tam tikras vaidmuo tenka aminorūgščių, tokių kaip glicinas ir triptofanas, buvimas joje. Jie gerina nuotaiką ir miego kokybę, didina protinę veiklą.